Parduodamas 92a. sklypas su pastatu Latvijoje, Papėje (Papė - tai vos 20 km nutolęs nuo Lietuvos - Latvijos sienos pajūrio kaimelis).
Vos už 200m. Baltijos jūra, švyturys, Papės ežeras.
Aplink draustiniai, niekada nebus masinės statybos, archaiška
gamta. Puikus platus, svarus paplūdimys, pušynai. Šalia sklypo elektra,
privažiavimas plačiu žvyrkeliu.
Kaina 350 000lt
Tai nepakartojamo grožio Baltijos pajūrio teritorija, kuri žavi savo smėlėta pakrante, ošiančiomis pušimis, ramybe. Šias vietas itin mėgsta poilsiautojai vertinantys tuščius paplūdimius ir kopas, ramybę ir privatumą.
NUOSTABI VIETA - LATVIJA, PAPĖ
2011 m. liepos 25 d., pirmadienis
AKTYVUS POILSIS
Aktyvus poilsis
Pėsčiomis:
1. Kuršių buities muziejus.
2. Papės švyturys. Šioje vietoje švyturys įkurtas 1890 m., o esamas švyturio pastatas pastatytas 1910 m. Švyturio aukštis 72 metrai, švyti kas 3,5 s, matomumas 14 jūrmylių.
3. Papės ežeras. Prieš 70 metų upelio, tiekusio ežerui gėlą vandenį, atkirtimas nuo ežero tapo pagrindine priežastimi Papės ežerui apaugti nendrėmis. Nepaisant to, šis ežeras yra labai svarbus prieglobstis daugeliui saugomų paukščių ir augalų rūšių. Papės ežero apylinkėse galima sutikti per 271 rūšių paukščių, čia auga 43 rūšys augalų, įrašytų į Latvijos Raudonąją kygą ir gyvena 15 rūšių paukščių, įtrauktų į Europos saugomų gyvūnų sąrašą. Per Papės ežerą driekiasi Baltijos jūros paukščių ir šikšnosparnių migracijos kelas. Kiekvieną rudenį Papės ežerą praskrenda tūkstančiai šių migruojančių gyvūnų. Papės ežeras – geriausia vieta Latvijoje stebėti paukščių migraciją.
4. Uogavimas, grybavimas. Visą poilsio sezoną aplink poilsio bazę augantys miškai traukia mėgstančius laukines uogas ar grybus.
Dviračiai:
1. Nuskendusių laivų kapinės. Šį unikali vietovė Baltijos jūroje yra 30 min kelio važiuojant dviračiais..
2. Papės ežeras. Sekančius gamtos pėdomis kviečia 26 km iškyla dviračiais ar pėsčiomis aplink Papės ežerą. Kelio pradžia – Papės miestyje esantis Kuršių buities muziejus, kuriame galima susipažinti su Papės ežero apylinkėmis. Iškylos metu jūsų laukia įdomus ir labai įvairus kraštovaizdis bei nepakartojami laukinės gamtos įspūdžiai: laukinių paukščių apžiūros bokštelis, bebrų užtvanka Paurupės ir Ligupės upėse, nendrių lankos, laukiniai arkliai, Šķilu liepos, neliečiama šventa giraitė ir Ezerskola šventasis akmuo, Papės polderiai, juodalksnių, Kanados (melsvųjų) eglių, pušų giraitės, Ornitologijos stotis ir Papės švyturys.
Papės nendrės.
3. Laukinių arklių voljeras. Laukinių arklių tarpanų voljeras yra šalia Papės ežero. Voljere gyvenantys laukiniai arkliai tarpanai senovėje gyveno visoje centrinėje Europoje, bet 19 a. pabaigoje išnyko. Vėliau ši arklių rūšis buvo atkurta vykdant selekciją arklių, turinčių daug tarpanams būdingų bruožų ir kryžminant juos su Prževalskio arkliais. Tarpanų voljeras Papėje įsteigtas Pasaulinio laukinės gamtos fondo (WWF) lėšomis. Įdomu tai, kad šie arkliai nėra papildomai šeriami, jie neturi tvarto ir ištisus metus gyvena lauke.
4. Dienvidkurzeme rajone telkšanti pelkė. Įspūdingo dydžio pelkėje 3 km nuo Lietuvos valstybės sienos yra nutiestas apie 1 km ilgio medinis pažintinis takas, kuris vėliau dar bus tęsiamas. Anot vietos miškininkų, šią pelkę, kaip nakvynės vietą, yra pamėgusios traukiančios žąsys.
Daugiau apie Papės draustinį: www.pdf-pape.lv
Pėsčiomis:
1. Kuršių buities muziejus.
2. Papės švyturys. Šioje vietoje švyturys įkurtas 1890 m., o esamas švyturio pastatas pastatytas 1910 m. Švyturio aukštis 72 metrai, švyti kas 3,5 s, matomumas 14 jūrmylių.
3. Papės ežeras. Prieš 70 metų upelio, tiekusio ežerui gėlą vandenį, atkirtimas nuo ežero tapo pagrindine priežastimi Papės ežerui apaugti nendrėmis. Nepaisant to, šis ežeras yra labai svarbus prieglobstis daugeliui saugomų paukščių ir augalų rūšių. Papės ežero apylinkėse galima sutikti per 271 rūšių paukščių, čia auga 43 rūšys augalų, įrašytų į Latvijos Raudonąją kygą ir gyvena 15 rūšių paukščių, įtrauktų į Europos saugomų gyvūnų sąrašą. Per Papės ežerą driekiasi Baltijos jūros paukščių ir šikšnosparnių migracijos kelas. Kiekvieną rudenį Papės ežerą praskrenda tūkstančiai šių migruojančių gyvūnų. Papės ežeras – geriausia vieta Latvijoje stebėti paukščių migraciją.
4. Uogavimas, grybavimas. Visą poilsio sezoną aplink poilsio bazę augantys miškai traukia mėgstančius laukines uogas ar grybus.
Dviračiai:
1. Nuskendusių laivų kapinės. Šį unikali vietovė Baltijos jūroje yra 30 min kelio važiuojant dviračiais..
2. Papės ežeras. Sekančius gamtos pėdomis kviečia 26 km iškyla dviračiais ar pėsčiomis aplink Papės ežerą. Kelio pradžia – Papės miestyje esantis Kuršių buities muziejus, kuriame galima susipažinti su Papės ežero apylinkėmis. Iškylos metu jūsų laukia įdomus ir labai įvairus kraštovaizdis bei nepakartojami laukinės gamtos įspūdžiai: laukinių paukščių apžiūros bokštelis, bebrų užtvanka Paurupės ir Ligupės upėse, nendrių lankos, laukiniai arkliai, Šķilu liepos, neliečiama šventa giraitė ir Ezerskola šventasis akmuo, Papės polderiai, juodalksnių, Kanados (melsvųjų) eglių, pušų giraitės, Ornitologijos stotis ir Papės švyturys.
Papės nendrės.
3. Laukinių arklių voljeras. Laukinių arklių tarpanų voljeras yra šalia Papės ežero. Voljere gyvenantys laukiniai arkliai tarpanai senovėje gyveno visoje centrinėje Europoje, bet 19 a. pabaigoje išnyko. Vėliau ši arklių rūšis buvo atkurta vykdant selekciją arklių, turinčių daug tarpanams būdingų bruožų ir kryžminant juos su Prževalskio arkliais. Tarpanų voljeras Papėje įsteigtas Pasaulinio laukinės gamtos fondo (WWF) lėšomis. Įdomu tai, kad šie arkliai nėra papildomai šeriami, jie neturi tvarto ir ištisus metus gyvena lauke.
4. Dienvidkurzeme rajone telkšanti pelkė. Įspūdingo dydžio pelkėje 3 km nuo Lietuvos valstybės sienos yra nutiestas apie 1 km ilgio medinis pažintinis takas, kuris vėliau dar bus tęsiamas. Anot vietos miškininkų, šią pelkę, kaip nakvynės vietą, yra pamėgusios traukiančios žąsys.
Daugiau apie Papės draustinį: www.pdf-pape.lv
Žvejyba
Važiuodami pajūrių nuo Šventosios ir kirtę Latvijos sieną, už kelių kilometrų nuo jos pasitinka nuoroda “Pape 8 km”. Vykdami šia kryptimi iki miestelio, ežero pro žolių tankumyną tikriausiai nė neišvysite. Tačiau jis ten tikrai yra, ir visai nemenkas – dydžio su lik Kauno mariomis.
Šis ežeras yra vienas iš labiausiai saugomų Europos ir pasaulio paukščių draustinių. Tačiau meškeriotojus labiausiai domina šio ežero žuvys, o jų, patikėkite, čia išties gausu.
Papės ežerą pavadinti ežeru sunku. Dėl didelę dalį telkinio ploto užimančių nendrių bei kitų vandenžolių tai greičiau tūkstančiai mikroežerų vienoje vietoje. Visame ežere vyraujantis gylis – metras. Tačiau sunku būtų rasti ežerą, kuriame būtų tiek daug lydekų kaip Papės ežere. Taip pat labai gausi ešerių populiacija, o iš „baltųjų“ žuvų vyrauja raudės, lynai, karosai, yra kuojų, nedidelių karšių.
Lydekų žūklė
Lydekavimas Papės ežere kaip diena nuo nakties skiriasi nuo įprasto spiningavimo tradiciniuose ežeruose. Pagrindinės šio ežero dantytųjų buveinės – gana tankūs žolynai ir jų pakraščiai, tad norint jas pagauti, masalus tenka mesti į žoles. Dėl šios priežasties lydekų žūklėje patartina naudoti gana galingą 2,7 m ilgio, 10-40 g galio spiningą ir tvirtą, 0,16-0,18 mm pintą valą. Kone kas antras metimas baigiasi masalo „įsikirtimu“ į žoles, todėl su tokiais įrankiais tiesiog perpjauni žoles ir išvaduoji masalą. Svarbu pažymėti, kad plonesniu valu geresnės lydekos nepavyktų suvaldyti – šiame ežere jos išties labai kovingos – mėgsta statyti žvakes ir sumaniai naudojasi žolynų priedanga.
Pačios geriausios „lydekinės“ vietos – tai vadinamosios „akys“ tarp žolių.
Papės lydekų ištekliai tikrai gausūs. Lydekų standartas gana vienodas – apie 1-1,5 kg, tačiau galima pagauti ir 2,5-4 kg plėšrūnių. Žvejojant skirtuliais gali pasisekti ištraukti ir per 8 kg sveriančių lydžių.
Lydekas geriausia spiningauti ant itin lengvų, 3-6 g galvakablių užmautais guminukais. Vieninteliai kabliukai į viršų nukreiptu smaigaliu mažiau kabinasi už žolių.
Papėje vyrauja gana įdomus dėsnis, prieštaraujantis daugelio žvejų įsitikinimui. Apsiniaukusią dieną čia veiksmingiausios ryškios spalvos: salotinė, oranžinė ir kitos, o saulėtą – tradicinė balta juoda.
Atvažiuojant atostogauti patartina atsivežti daugiau guminukų, kadangi dėl kibimų gausos minkštųjų masalų užtenka neilgai – jų uodegas kaipmat surėžo ar „apkarpo“ lydekų dantys. Dar vienas niuansas – gaudant šiame ežere reikia rinktis kuo grubesnius pavadėlius. Tradiciniai volframiniai čia visiškai netinka – nuo nuolatinio įtempimo po keliolikos metimų pavadėliai pradeda garankščiuotis ir tenka juos keisti.
Video medžiaga apie ežerą ir lydekų žvejybą 7.61mg
Ešerių žūklė
Labai azartiška ešerių žūklė mikromasalais. Dryžuotieji čia kimba išties gražūs – dažniausiai 100-300 g svorio, tačiau tūno jie toli gražu ne visur. Tenka apiplaukti nemažus plotus, kol randi rainuotųjų būrelį. Kai ešeriai „pikti“, jie atakuoja ir lydekoms skirtus masalus.
Efektyvi ir įspūdinga ešerių žūklė mailiumi. Ešerius meškeriojant mailiumi, mikromasalai jų nedomina. Pastebėta, jog daugiausia kibimų padovanoja vadinamosios „tepalo“ spalvos mikrotvisteriukai su blizgučiais, tačiau vieną sykį būna veiksmingesnis raudonas blizgutis, kitą kartą – mėlynas ar baltas, tad rekomenduojama turėti visko. Dažnokai pasitaiko ir tokių dienų, kai ešeriai į mikromasalų spalvas nekreipia dėmesio – ką numesi, ant to ir kimba.
Raudžių žūklė
Anot žvejų, raudžių Papės ežere – it buožgalvių baloj, todėl nepagauti tiesiog neįmanoma. Geriausias masalas – musės lervų virtinė. Dažniausiai tereikia užmesti prie žolių ir nė mirktelti nespėjus plūdė dingsta. Tiesa, daug raudžių iš vienos vietos neištrauksi – greit pasibaido. Vasarą raudės išsiduoda vandens paviršiuje palikdamos nedidelius ratilėlius, tad plaukiant jų žvejoti tereikia trupučio atidumo. Jaukinti neverta – ir be to puikiausiai kimba.
Lynų žūklė
Ežere lynų tikrai gausu. Paprastai lynai laikosi žolėse, todėl iš anksto pajaukinus pašarais, akutėse tarp žolių jų sugaunama tikrai nemažai. Valas turėtų būti neplonesnis kaip 0,2 mm, gylis – apie 1m, masalas - sliekas. Masalas pakeliamas apie 5 cm nuo dugno, kartais neblogai kimba ir su dugninėmis meškerėmis. Dažniausiai sugaunami lynai sveria apie 1 kg, tačiau nepraraskite budrumo- užkimba ir po 2-3 kg. Tokius suvaldyti žolėse nelengva, todėl būtinas geras stiprus valas. Gaudant lynus, dažnai užkimba ir karšiai, sveriantys po 2-3 kg, kartais ir didesni.
Žvejojant patartina turėti daugiau kabliukų, nes jei masalą sugriebia lydekos - neretai nukanda, o kartais lynai ar karšiai įsisuka į žoles ir nutraukia valą.. Tuomet lengviau ištraukti žuvį su tinkleliu.
Karosų žūklė
Paprastai karosai gaudomi kanale, kuris jungia ežerą su jūra, priešingoje kanalo pusėje apie 1 m gylyje. Sidabriniai karosai, kurių svorio vidurkis apie 0,8 kg, gausiai kimba visą vasarą. Žvejokite ten, kur daugiausia numindžiotas krantas, ten jie pastoviai šeriami. Karosai gaudomi dugninėmis meškerėmis rytais ir vakarais. Prie valo prikabinama šerykla, masalui naudojama sliekai arba specialiai pagaminti pašarai. Dažniausiai karosai laikosi prie pat žolių.
Karšių žūklė
Karšius lengviau sugauti tam tikrose kanalo vietose, viena iš jų - važiuojant nuo poilsiavietes kairėje pusėje priešingame krante. Čia yra daugiau žolių, šiek tiek giliau, todėl mažiau ir žuvys baidosi. Žvejyba bus sėkminga, jeigu karšius pastoviai viliosite pašarais. Karšiai gaudomi tokiu pat būdu kaip karosai ar lynai.
Iš žvejų patirties: Papės ežere žuvys nemėgsta musių lervų, kanale daugiau baidosi triukšmo. Sliekai turi būti naktiniai arba stambūs dirviniai.
Žvejyba jūroje
Atostogaujant Papėje nereikia apsiriboti vien ežeru. Vos už kelių šimtų metrų čia tyvuliuoja jūra, todėl pabodus žuvauti ežere galima apsiginkluoti ir patykoti plekšnių, otų ar ungurių.
Kita svarbi informacija
• Leidimai žvejybai. Žvejybos leidimą patogiausia įsigyti už 9 kilometrų nuo Papės esančiame Rucavos miestelyje. Trijų mėnesių leidimas meškerioti beveik visos Latvijos vandenyse tekainuoja 5 Lat (apie 25Lt), todėl rizikuoti ir žvejoti be leidimo tikrai neverta. Žūklės inspektoriai Papės ežere yra dažnas svečias.Butina laikytis žvejybos taisyklių
• Orientacinės priemonės. Kadangi didžiąją ežero ploto dalį užima žolynai, tai pirmą sykį išplaukus į jį visai nesuku pasiklysti. Telkinio ilgis daugiau 30 km, tad klaidžioti gali tekti ne vieną dieną. Dėl šios priežasties rekomenduojama su savimi būtinai pasiimti GPS, o jei jo neturite – bent jau paprasčiausią kompasą. Jei neturite nei vieno, nei kito, galite išbandyti kitą metodą – plaukdami į priekį ties kiekvienu išplaukimų ar kita klaidžia vieta prie nendrių pririškite kokį nors ryškų skudurėlį ar kitą daiktą. Tada grįžti nebus jokių problemų.
• Valtis. Be valties Papės ežere nėra kas veikti. Valtį galima išsinuomoti poilsio namuose „Aulaukio Baltija“. Jeigu ryšitės vežtis savo valtį, geriau rinkitės plastikinę ar medinę. Su pripučiama brautis žolynų koridoriais nėra paprasta.
• Uodai. Dar vienas Papės ypatumas – uodai. Ežere jų niekada nebūna, tačiau jei tik vėjas nepučia nuo jūros, krante gali pasijusti, lyg būtum išvažiavęs kur nors į Užpoliarę. Laimei, uodų siautimo periodas nebūna labai ilgas ir atvažiavus antroje vasaros pusėje jų būna mažiau. Rekomenduojama pasirūpinti repelentais ir kitomis apsaugos priemonėmis.
Papildoma informacija apie žvejybą:
http://www.pdf-pape.lv/?object_id=303
APIE PAPĘ
Papė - tai vos 20 km nutolęs nuo Lietuvos - Latvijos sienos pajūrio kaimelis. Latvija seniai garsėja savo laukiniais pliažais. Tai nepakartojamo grožio Baltijos pajūrio teritorija, kuri žavi savo smėlėta pakrante, ošiančiomis pušimis, ramybe. Šias vietas itin mėgsta poilsiautojai vertinantys tuščius paplūdimius ir kopas, ramybę ir privatumą.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)